Valdas Kilpys: „Aš esu iš ,,Laumės“!“

Valdas Kilpys Vytauto Didžiojo Universitete studijavo filosofiją ir teologiją. Autoriaus tekstai publikuojami spaudoje (žurnalas „Aš ir psichologija“), internetinėje erdvėje (www.bernardinai.lt).

Filosofo nuomone, bohema – tai miręs reiškinys ir „lavono“ neverta prikėlinėti iš numirusiųjų. Kita vertus, V. Kilpys pripažįsta, jog neįprastas gyvenimo būdas suteikia miestui gyvybės ir žavesio. Be šios, nors ir mažos, kritinės masės Kaunas skendėtų liūdesyje. Continue reading

Advertisements

Robertas Antinis: „Man bohema – tai bendravimas su žmonėmis“

Robertas Antinis (Jaunesnysis) – dailininkas, skulptorius. 1970 metais Latvijos dailės akademijoje baigė dizainą. Nuo 1990 metų grupės „Postars“ narys. Dailininkas kuria dekoratyvines skulptūras, mažąją plastiką, paminklus, instaliacijas.

Parodose dalyvauja nuo 1969. Gyvena Kaune.

Kaip manote, kas yra bohema? Kiek su šiuo kultūros reiškiniu esate susidūręs?

Man labai miglotas šis terminas. Žmonės daug ką daro, bet savo veiksmų neįvardina. Man bohema – tai bendravimas su žmonėmis. Bet labai svarbu su kuo bendrauji, kur, apie ką ir kaip. Taigi, raktas būtų bendravimas. Continue reading

Režisierius Gytis Padegimas: „Nebūtinai tik menininkai yra bohema“

Kaip manote, kas yra bohema? Ar ji dar egzistuoja?

Niekada nebuvau bohemos dalyvis. Tik kaip režisierius, buvau pastabus: daug mačiau jos jaunystėje, ir daug skaičiau apie prieškarinę bohemą.

Augau medikų tarpe. Tai nebuvo menininkai, bet jie labai mėgo vakarėlius su nepaprastai gražiom dainom, parodijom, su eilėraščiais. Taigi toks gyvenimas buvo būdingas ne tik menininkams. Galiu pasakyti, jog pažinojau medikų ir karininkų bohemą. Nebūtinai tik menininkai jai priklausė. Štai, pažįstu menininkų–davatkų (pavardžių neminėsiu), ir pažįstu žmonių, kurie su bohema neturi nieko bendro, bet tikrai yra skrajūniški. Continue reading

Audrys Karalius: „Kavinės yra pati demokratiškiausia po stogu esanti gatvės erdvė“

Audrys Karalius 1984 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą, Architektūros fakultetą. 1984-1989 m. dirbo Kauno miesto statybos projektavimo institute, 1989-1990 m. Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus atsakingasis sekretorius, 1990-1991 m. Kauno miesto vyriausia architektas. Nuo 1992 m. užsiima privačia architekto praktika.

A. Karalius yra straipsnių, architektūros ir urbanistikos klausimais, autorius (buvęs mėnraščio „Arkitektas“, vėliau „Statybų Pilotas“ steigėjas ir vyriausias redaktorius), vienas iš Kauno architektų bendruomenės renginių iniciatorių. Nuo 2000 m. Europos sąjungos premijos „Už šiuolaikinę architektūrą“, Mies van der Rohe fondo nepriklausomas ekspertas, atstovaujantis Lietuvai. Continue reading

Laisvės alėja – anekdotuose bei literatūroje

Iš G. Beresnevičiaus knygos “Pabėgęs dvaras” (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005).

Tai – karnavalizuoti literatūriniai anekdotai. Juose matome, kad Laisvės alėja Kaune tampa vieta, kurioje susitinka ir susipažįsta pagrindinės lietuvių literatūros figūros. Todėl šia prasme Laisvės alėją galima vertinti kaip reikšmingą vietą lietuvių literatūros, kultūros istorijoje; pažymėtą elementą tiek tarpukario, tiek dabartinio Kauno žemėlapyje.

 „Personažai čia – rašytojai, veikiantys toje erdvėje, tuose pasauliuose, kuriuos savo kūriniuose patys ir sukonstravo, kuriuos sukonstravo literatūros istorija, kritika. Visi vardai (ir realūs geografiniai, ir personažų, ir rašytojų) šiuo atveju yra ne tik nuoroda į realų pasaulį, bet ir į mitą. Kaunas taip pat yra ir reali atpažįstama geografinė vieta, ir tam tikra mitinė, mitologizuota erdvė. Visi rašytojai šioje erdvėje – jau mirę žmonės, kurie gyvi kaip mūsų lietuvių literatūros figūros. Ne gyvi žmonės, ne realūs asmenys, bet daugiau tokie, kaip stereotipiškai esame įpratę juos matyti, kaip jie pateikiami enciklopedijose. Tam tikros figūrėlės, personažai, su jiems priklijuotomis etiketėmis, su jiems priskirtomis savybėmis, leidžiančiomis juos atpažinti, nekintantys iš anekdoto į anekdotą“. (Višomirskytė V. 2011: Heterotopinė Kauno erdvė. // Literatūrinė Kauno regiono savimonė. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, p. 58). Continue reading

Jei bohema buvo, aš jai priklausiau

nuotrauka1Projekto tyrėjos Aurimės Rinkevičiūtės interviu su poete Erika Drungyte.

Erika Drungytė – poetė, literatūros kritikė, vertėja. Klaipėdos universitete studijavo lietuvių filologiją ir režisūrą. 1995 m. apgynė filologijos magistro laipsnį, o 2002 m. Vytauto Didžiojo universitete – daktaro disertaciją. 1998 m. dėstė lietuvių literatūrą Latvijos universitete. Respublikinėje spaudoje debiutavo 1992 m. 1997 m. pelnė apdovanojimą už geriausią debiutą „Poezijos pavasaryje“. 1998 m. išleido pirmąjį eilėraščių rinkinį „Tiksli žiema“. 2003 m. pasirodė antroji poezijos knyga „Ramybės“, o 2008 m. trečioji – „Rūkas ir vėjas“. 2012 m. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido jos sudarytą ir išverstą šiuolaikinės latvių poezijos antologiją „Pavasaris bus kaip visuomet“. Yra Rašytojų sąjungos valdybos, „Poetinio Druskininkų rudens“ ekspertų tarybos narė. Continue reading